2020 metų pavasaris: kokios tręšimo tendencijos vyrauja šiemet

Šiemet stebime nestandartinę žiemą – be sniego ir su teigiama temperatūra. Pasėliai labai vešlūs, dauguma jų sodriai žalios spalvos. Dalyje pasėlių augalai įgauna vis intensyvesnį gelsvą atspalvį, o atskiruose, durpėse augančiuose, pasėliuose matyti, jog dalis išvargusių augalų jau yra žuvę. Matant tokią situaciją, ūkininkams kyla daug klausimų, susijusių su žieminių javų ir rapsų pasėlių dabartine būkle. Šiame tekste į juos atsakysime ir plačiau aptarsime tai, kas ūkininkų laukia šį pavasarį.

 

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Ar žieminiai rapsai ir žieminiai javai jau yra pradėję ankstyvąją pavasarinę vegetaciją?

Žiemkenčių augalai nėra pradėję pavasario vegetacijos. Tęsiasi savotiška rudens vegetacija, kurios trukmė 2 kartais viršija vidutinę daugiametę. Rudens-žiemos vegetacija baigsis vasario pirmą-antrą dekadą, kai dienos trukmė jau viršys 10 valandų. Tada jų augalai gaus signalą pavasario vegetacijos atsinaujinimui.

2. Dėl kokios priežasties žiemkenčių (ypač miglinių) pasėliuose ne maža dalis augalų įgyja gelsvai žalią atspalvį?

Pirmiausia, dėl azoto trūkumo. Prieš sėją jo normos buvo žemos it dėl per ilgos vegetacijos augalai jį sunaudojo. Antra, daug azoto sunaudojo ir tarpiniai pasėliai, ir mikroorganizmai, skaidantys ražienas bei šiaudus. Trečia, padidėjus dirvožemių drėgmei, prasidėjo augalinių liekanų rūgimas, kurio proceso metu išskiriamas metanas, kuris yra nuodingas augalams.

3. Ar nesumažėjo žiemkenčių augalų atsparumas žemoms temperatūroms?

Sumažėjo, nes augalai prarado didesnę dalį žiemkentiškumo, kurį buvo įgiję užsigrūdinimo proceso metu. Jei iki vasario vidurio jie dar gali iškęsti 12–14 0C šaltį, tai po to juos gali nužudyti ir 8–10 0C šaltis.

 

Pavasario tręšimo aktualijos šiemet

Iš šių atsakymų tampa aišku, kad didesnėje žiemkenčių pasėlių dalyje jaučiamas padidintas azoto deficitas. Žiemkenčių tręšimo azoto trąšomis ankstinimas tampa labai svarbiu faktoriumi, siekiant išvengti jų pasėlių per didelio išretėjimo ar augalų nusilpimo. Tręšimo pradžia tiesiogiai priklauso nuo būsimų orų sąlygų ankstyvą pavasarį. Be abejo, 2–4 savaitėms po pavasario vegetacijos pradžios (vasario pabaiga-kovo pirma pusė), žiemkenčių augalams dar pakaks maistinių elementų iš likučių dirvožemyje ir iš rudens periode gausiai susiformavusių lapų bei šaknų rezervų. Po to, pasėlius būtina tręšti, antraip prasidės badmetis.

Badmečio pradžioje (kovo antroje pusėje) augalai pastebimai susilpnės, bet generatyvinis vystymasis tęsis. Tuo metu augalą maitina jo paties masėje sukauptos maisto medžiagos (mažėja sausųjų  medžiagų koncentracija stiebe ir lapuose). Jei iki balandžio pradžios orai nesušyla ir neprasideda humuso skaidymas, augalų augimas sustoja, o vystymosi procesas tęsiasi tik pagrindiniuose žiediniuose stiebuose. Jei iki balandžio pradžios pasėlio nepatręšime, gali prasidėti kanibalizmas – migliniai augalai maistinius elementus ims iš šalutinių ūglių, o rapsai – iš stiebinių šakų.

Balandžio antroje pusėje orai tikrai turėtų atšilti, dirvožemyje prasidės humuso skaidymas, padidės maistinių elementų koncentracija dirvožemyje ir badmetis pasibaigs, bet pasėliui padarytą žalą tik atstatysime tik iš dalies. Ir taip šį pavasarį privalome iš anksto būti pasiruošę žiemkenčių ankstyvam tręšimui, nes svarbi bus kiekviena diena. Būtina iš anksto nusipirkti reikiamų trąšų, paruošti darbui trąšų barstomąsias bei purkštuvus, nes tręšimai per lapus daug greičiau patenkina augalų poreikius maistiniams elementams.

Šį pavasarį reikėtų didinti anksčiau mūsų rekomenduotas azoto tręšimo normas bent 30–50 kg ha-1, nes tiek jo netekome rudens-žiemos metu. Norime priminti, kad laistant skystas „KAS“ trąšas, reikėtų panaudoti azoto stabilizatorių „Limus Clear“ (1,1 l m3 arba ~ 0,2 l ha-1), kuris stabdo azoto išgaravimą ir padidina azoto prieinamumą augalams ilgesniu periodu. Taip išsaugomas azotas dirvoje augalams, sutaupomos išlaidos, tausojama gamta ir nuo 2 iki 5 proc. padidėja augalų derlingumas. „KAS“ laistymo metu yra idealus laikas panaudoti ir bakterijų produktus, kurie skatina azoto kaupimą dirvoje, fosforo, kalio ir kitų elementų atsipalaidavimą, humifikacijos procesus, drėgmės išlaikymą, taip gerindami dirvožemį ir sukurdami kur kas palankesnes augimo sąlygas įvairiems augalams viso sezono periodu. Į „KAS“ trąšas rekomenduojama įmaišyti „Biomas GROW“ (0,1 l ha-1) + „Biomas Universal“ (0,1 l ha-1).

Pavasarį žiemkenčių augalai dažnai nesugeba greitai įsavinti mineralinių medžiagų per šaknis dėl įvairiausių priežasčių (šaltos dirvos, sausra, drėgmės perteklius, rūgščios dirvos ir kt.), todėl tręšimų per lapus taip pat nereikėtų ignoruoti. Daugelio metų patirtis parodė, jog ankstyvas patręšimas per lapus ne tik suaktyvina ir prailgina augalų vegetaciją, bet paskatina ir šaknų sistemos vystymąsi bei maisto medžiagų įsisavinimą iš dirvos, taigi augalai būna kur kas sveikesni ir greičiau auga. Įprastai tręšimui per lapus naudojamas tirpalas javams sudaromas iš „Starmax Mn“ (1–2 l ha-1) + „Microfert“ (1 l ha-1) + „Thiomax Oil“ (1 l ha-1) + „Karbamidas“ (7–10 kg ha-1). Rapsams – iš „Oligo Boron“ (1 l ha-1) + „Starmax Mn“ (1–2 l ha-1) + „Microfert“ (1 l ha-1) + „Thiomax Oil“ (1 l ha-1) + „Karbamidas“ (7–10 kg ha-1).

Panašiai reikėtų elgtis ir su vasarojaus priešsėjiniu tręšimu. Vadovaujamės rekomendacijomis, tačiau azoto trąšų pirminę normą padidiname 20–30 kg ha-1, o fosforo ir kalio tręšimo normas apskaičiuojame, remiantis šių elementų faktine koncentracija dirvožemiuose. Vėliau, gegužės viduryje, galima tręšimo normas koreguoti pagal to laikotarpio pasėlių faktinę būklę ir ilgalaikes orų sąlygų prognozes.

 

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

 

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122