Apžvelgė, kuo gyvena šalies žemės ūkis: kol kas ūkininkams – pozityvūs ženklai

Šimtai žemės ūkio specialistų ir ūkininkų iš įvairiausių Lietuvos regionų sugužėjo į Rumšiškes, kur kiekvienas jų – smalsiais žvilgsniais ir pasidabinę šiaudinėmis skrybėlėmis. Kam reikėjo tūkstančio skrybėlių, kuo gyvena žemės ūkis ir ką atskleidė bandyminiai grūdų laukai įvairiuose šalies regionuose?

Ūkininkai – optimistinėmis nuotaikomis

Šie metai žemės ūkyje prasidėjo gan sėkmingai, nors iššūkių daliai ūkininkų netrūko tiek dėl nežinomybės pasaulinėse rinkose, tiek dėl orų, teigia „Linas Agro“ generalinis direktorius Jonas Bakšys.

Kol kas atrodo, kad metai bėga ir galėtų baigtis teigiamai. „Iš kainų, iš derliaus perspektyvos tikimės gerų metų“, – pridūrė J.Bakšys.

Prognozuojama, kad rinkose grūdų kainos išliks stabilios, o trąšų ir grūdų kainos ir toliau demonstruos sveiką santykį: pavyzdžiui, tai jau rodo azotinių trąšų ir kviečių santykis – šiuo metu ūkininkams išties patrauklus.

Tačiau prieiti prie išvadų neskubama – dar reikia bent mėnesį palūkėti iki derliaus nuėmimo. Tada ir paaiškės, kaip laikosi šalies žemės ūkis ir kiek stabilumo yra rinkose.

Nepaisant išorinių aplinkybių, kiekvienas verslininkas turėtų gerai apsvarstyti savo galimybes ir viską kruopščiai apskaičiuoti.

Po Rusijos pradėto karo Ukrainoje pakilusios žaliavų ir trąšų kainos daliai ūkininkų reiškė tai, kad galutinio produkto kaina turėjo būti net žemesnė. Nors derliaus ir buvo, dėl ekonominės situacijos dalis ūkininkų išties nukentėjo, nors galėjo būti ir išvengusių rizikų, sandorius vienu metu sudarant tiek dėl grūdų, tiek dėl trąšų.

Nemažiau svarbus ir tvarumas, procesų skaitmenizavimas ir modernizavimas, pabrėžia „Linas Agro“ Generalinis direktorius. Tvarumas ūkyje gali reikšti vien tai, kad yra tiksliai paskaičiuojama, kiek ir kokių trąšų reikia žemės plotams.

Kadangi kiekvienas laukas skirtingas, kaip ir parodė „Grūdo kelio“ metu vykę bandymai. Tai reiškia, kad „vieno lauko ekonomika“, kiekvienai teritorijai pritaikius tinkamiausius sprendimus, jau galima.

Raimundas Surdokas, „Linas Agro“ Produktų direktorius antrina – visų svarbiausias stabilumas ir kuo mažesnė nežinomybė. Nors pastarieji keleri metai žaliavų ir trąšų, chemijos įmonių sektoriuose buvo kupini iššūkių, atrodo, sukrėtimai praėję ir iš to galima tik pasimokyti.

Kad vienybės ūkininkams netrūksta ir šalis matoma pasauliniams prekių ženklams ir koorporacijoms, pastebi ir pats R.Surdokas.

„Tai – tarptautiniai, pasauliniai prekės ženklai ir įmonės, dirbančios Lietuvoje, su kuriomis mes glaudžiai dirbame ir konsultuojame ūkininkus, jiems siūlome produktus, taip siekdami pasiekti ūkininkų ir augalų širdis, protus“, – kalbėjo įmonės atstovas.

Ko reikia, kad tarptautinės įmonės pastebėtų Lietuvą? Pašnekovo manymu, daug lemia ir tai, kad Lietuva – agrarinė šalis. Kuo daugiau šalies ūkininkai dirba, savo ūkiuose diegia naujausias technologijas ir kuo daugiau investuoja į žemės ūkį, tuo labiau yra pastebėti didelių įmonių, kurios įžvelgia potencialą.

Nesvarbu, kad Lietuva negali lygintis su didelėmis pasaulio šalimis, tačiau partneriai mato vieną svarbiausių stiprybių – ūkininkus.

Visus metus trunkantys bandymai ir rekordas

Vienas didžiausių žemės ūkio technologijų, inovacijų projektas šalyje „Grūdo kelias 2024: Per Lietuvą“ šiemet baigėsi Rumšiškėse, Kaišiadorių raj. savivaldybėje esančiame Lietuvos etnografijos muziejuje.

Čia į įmonės „Linas Agro“ organizuotą šventę susirinko patys lojaliausi klientai – ūkininkai ir produktų tiekėjai. Skaičiuojama, kad į šventę atvyko net apie 1,2 tūkst. klientų, o dėl didelio susidomėjimo net teko stabdyti registraciją.

„Iš visų Lietuvos regionų pasikvietėme 30 mūsų ūkininkų, su kuriais pasikalbėjome įvairiomis temomis, o vėliau pateiksime grįžtamąjį ryšį apie tai, ką galime kartu tobulinti. Važiuosime ir į kitus Lietuvos rajonus, kad išgirstume kiekvieną klientą“, – patikino atstovė.

Nesvarbu, ar ūkininkas iš Dzūkijos, ar iš Žemaitijos – bendradarbiaujama ir patarimais dalijamasi noriai.

Kaip sako šio projekto organizatoriai, įmonės „Linas Agro“ komanda, ši vieta pasirinkta neatsitiktinai – tai tampriai siejasi su projekto mintimi atspindėti skirtingas šalies kultūras ir papročius.

„Mūsų projektas „Grūdo kelias“ tęstinis – su juo startavome pernai metais. Šiemet skirtumas tas, kad su projektu keliavome per Lietuvą. Skirtinguose regionuose – Žemaitijoje, Dzūkijoje, Aukštaitijoje ir kitur – turėjome bandyminius laukus, kur norėjome parodyti, koks grūdo kelias, kaip tam tikri produktai gali būti panaudoji Lietuvoje, mūsų žemelėje“, – pasakojo ji.

Visus metus bandyminių laukų stotelėse Skuodo, Šakių, Kauno, Kėdainių, Raseinių, Panevėžio ir Šiaulių rajonuose specialistai atliko mokslinius tyrimus, kurie leidžia geriau suprasti, kaip grūdines kultūras prižiūrėti ir auginti kiekviename regione.

O kiekviena vieta ypatinga tiek dėl dirvožemio ar klimato specifikų, tiek dėl labiausiai tinkančių agrotechnologijų. Nors bandymų rezultatai bus tik tada, kai pasibaigs sezonas ir visi laukai bus nukulti, tačiau tendencijos jau ryškėja, o ūkininkai kiekvieno etapo metu galėjo apsilankyti juos dominančiuose regionuose ir susipažinti, kaip vyksta bandymai.

Birželio 5 d. vykusi šventė neužmirštama ir dėl pagerinto rekordo. Speciali komisija ir į orą pakilę dronai Rumšiškėse fiksavo ir naują Lietuvos rekordą. Iki šiol vienu metu ore buvo išmesta 600 skrybėlių, tačiau šios šventės metu ore atsidūrė net apie 1000 skrybėlių.

lrytas.lt straipsnis