Augalinės bei gyvūninės kilmės trąšos - priemonė užkeisti dalį mineralinių trąšų šiuolaikiniame ūkyje
Norint sumažinti ŠESD emisiją agrotechnologijose bei siekti tvaraus ūkininkavimo pagrindo, kad galėtume ūkiuose subalansuotai tręšti yra privalu išmanyti ne tik augalų fiziologiją, dirvos mikrobiologiją, agrotechnologijos sudedamųjų dalių privalumus ir trūkumus, bet ir pačias naujausias žemės ūkio technikos galimybes, jų rentabilų išnaudojimą ūkiuose. Pastaruoju metu, Lietuvos ūkiuose pasėliai vis plačiau pradedami tręšti įvairiomis organinės kilmės trąšomis, taikomas tikslusis tręšimas mineralinėmis trąšomis, o tai leidžia kaip minėjau sumažinti ŠESD emisiją bei palaipsniui taikyti tvaraus ūkininkavimo principus. Lietuvos ūkiai tampa kasmet vis inovatyvesni, nes geba pritaikyti naujausius produktus agrotechnologijose.
Biosubstrato panaudojimas
LAMMCŽI mokslininkai kaip ir Vokietijos Rostoko universiteto mokslininkai eilę metų tyrė ir nustatė, kad biodujų gamybai perdirbtą biosubstratą galima puikiai panaudoti žemės ūkyje. Nustatyta, kad didinant azoto normą, kaip žinome didėja visų augalų derlingumas ir gerėja kokybiniai parametrai, tačiau mineralinėms trąšoms tręštų pasėlių grūdams kokybiniais parametrais prilygo tik variantai, kuriuose buvo panaudoti biosubstratai ekvivalenčia 170 kg azoto į hektarą norma. Tyrimuose nustatyta, kad paukščių mėšlo biosubstratas nenusileidžia efektyvumu kiaulių ir galvijų substratams. Taip pat nustatė, kad šios organinės trąšos padidina humuso, judriojo fosforo bei kalio koncentracijas.
Sideralinių augalų pagalba
Tačiau visos organinės trąšos turi sunkumų jas įterpiant į dirvą ir paskleidžiant. Dėl šios priežasties bei dėl rinkoje esančio organinių trąšų pasiūlos trūkumo Lietuvos ūkininkai puikiai geba išnaudoti tokias agrotechnologines priemones kaip žalioji trąšą, suformuojama sideralinių augalų pagalba, bei granuliuotos organinės trąšos. Nėra Lietuvoje tokio ūkio kuris nesėja posėlinių ar įsėlinių augalų, šiuos mišinius sudaro naudingieji augalai tokie kaip: bitinės facelijos, pašariniai ridikai, sėjamieji žirniai, vikiai, avižos netikšės, sėjamosios avižos siauralapiai lubinai, grikiai, garstyčios ir kt. augalai. Plačiu šių augalų mišinių ir pavienių augalų sėklų asortimentu prekiauja AB „Linas agro“. Bendrovei sėklas ruošia profesionali UAB „ Dotnuva Baltic“ sėklų atrinkimo, dauginimo ir paruošimo specialistų komanda kurių prekybinis sėklų ženklas - „Dotnuva Seeds“. Pagrindiniai mišiniai kurie rekomenduojami pasėti iki rugpjūčio 15 d.: DOTNUVA Green Nitrofix (6 narių mišinys), DOTNUVA Green N-fix (3 narių), DOTNUVA Green Raps (4 narių be kryžmažiedžių), Dotnuva Green Mass (3 narių su aviža netikše), bei DOTNUVA Green 1 (2 narių kryžmažiedžių mišinys) ir kt. Plačiau apie sideralinių augalų mišinius konsultuoja ir platina AB Linas Agro regioniniai agronomai. Dėl šių augalų teigiamos naudos dirvos struktūrai, mineralinių trąšų dalies užkeitimo, lengvo pritaikymo žemės ūkio augalų sėjomainose vis dažniau yra renkamasi ūkiuose kaip papildomas rotacijos narių tręšimo šaltinis.
Didžiulį poveikį tvariam ūkininkavimui turi ir politinė Europos bei Rytų šalių padėtis. Keičiantis reikalavimams t.y. prisitaikant prie nenutrūkstamos maisto grandinės poreikio, naudingųjų augalų auginimas yra varijuojamas ir tie ūkiai kurie neturi dar pastovios taikomos tvarios žemės dirbimo ir tręšimo sistemos renkasi siūlomus pakeitimus auginti sėjomaininius augalus gaunant derlių.
Tvarus ūkininkavimas ir Martinaičių ūkis
Ūkiai kurie turi tvaraus ūkininkavimo sistemą, pasiūlymus atsisakyti naudingųjų augalų ir organinių trąšų nesirenka. Taigi vienas iš tokių ūkių yra Vidmanto ir Mindaugo Martinaičių ūkis, prie pat Šakių. Ūkiai pradėjo veiklą 1993 m., palaipsniui ūkis išsiplėtė iki 750 ha ploto. Supaprastintą žemės dirbimą ir tvarų ūkininkavimą ūkiai pradėjo 2004 m. Ūkis supaprastintą žemės dirbimą pradėjo dėka įsigyto modernaus kombaino kuris kokybiškai paskleidė šiaudus ir tuomet buvo nutarta atisakyti arimo ir taikant iš pradžioje gilų skutimą vėliau pereinant į seklų, ūkyje pereiti ir į neariminį žemės dirbimą. Ūkiai kiekvienais metais dėka savo patirties tobulėjo. Sėjomainoje šiuo metu apart posėlinių ir įsėlinių augalų sėjami žieminiai kviečiai, žieminiai rapsai, vasariniai miežiai ir pupos. Išradingumo Vidmantui ir Mindaugui netrūksta: pvz: pupos auga viename pasėlyje su sėjamaisiais vikiais, nes sėjami 25 cm tarpueiliais abiems augalams pakanka vietos pasėlyje ir subrandina derlių vienu metu. Pastarieji nukūlus yra išvalomi ir jų derlius parduodamas kaip atskirų kultūrų. Kadangi ūkis žemės ūkio augalus sėja tiesioginės sėjos į nedirbtą dirvą žemės dirbimo sistemoje, labai svarbu yra net tik geras azotą kaupiantis priešsėlis, įsėliniai ir posėliniai augalai, kurie dalinai suformuoja dirvos našumą, bet ir startinės trąšos bei mineralinės trąšos. Startinės birios kompleksinės trąšos prie sėklos bei skystosios trąšos (APP NP 11-37, KTS) pasėliuose gali būti naudojamos kaip papildomas tręšimas pirmais augalų augimo tarpsniais. Abu ūkininkai minėtų trąšų galimybėmis neapsiribojo, rentabilus ūkyje tapo ir organinių granuliuotų trąšų panaudojimas prie sėklos. Tam tikslui ūkyje yra naudojamos AB Linas Agro prekiaujamos granuliuotos vištų mėšlo organinės trąšos FERTICAL NPK 4-3-3 (Belgija) ir jų analogai esantys rinkoje. Ši organinė trąša sudaryta iš 100 proc. vištų mėšlo papildyta mineralinėmis trąšomis NPK bei Mg, Ca, S, Cu, Mo, Zn, B, Fe, Mn ištręšta prie pat sėklos sėjos metu atlieka pilnavertį tręšimą tiek žieminiams tiek vasariniams javams bei rapsams. Pakrikai išbarstoma ši trąša gali būti 1-2 t/ha, o Šakių ūkininkai lokaliai tręšdami šios trąšos šalia sėklos įterpia 200 kg/ha. FERTICAL NPK 4-3-3 granulė yra 4-5 mm puikiai byra, sertifikuota European Animal By – Production Regulation Nr. 1069/2009 sertifikatu, su garantija, kad joje nėra patogenų bei piktžolių sėklų yra homogeniška ir tinka ilgam sandėliavimui sausose sandėlio sąlygose.
Rolandas Sabaliauskas
Keičiantis Europos sąjungos gamtosauginiams reikalavimams pokyčių poveikį jaučia ir Lietuvos ūkininkai. Inovatyvus Kelmės raj. ūkininkas Rolandas Sabaliauskas žengė pirmuosius tvaraus ūkininkavimo žingsnius prieš 7 metus, kuomet pradėjo ūkyje sėti posėlinius augalus, neatsėliuoti žieminių kviečių, kalkinti dirvas bei mažinti tiek kompleksinių tiek azotinių trąšų normas. Ūkyje dirbdami drauge su tėčiu Stanislovu Sabaliausku stebi savo laukų būklę atlikdami dirvožemio tyrimus, glaudžiai bendradarbiauja su ne viena dirvožemio tyrimus atliekančia įmone. Žinodami savo laukų istorijas ir gautus dirvožemio kokybės tyrimų rezultatus palaipsniui pereina prie tikslinio laukų tręšimo. Atsirinkę žieminių kviečių veisles tokias kaip ETANA ir SKAGEN (SKAGEN plotus planuoja sumažinti dėl veislės jautrumo išgulimui) žieminiais ir vasariniais kviečiais apsėja 50 proc. sėjomaininių laukų. R. ir S. Sabaliauskų ūkių sėjomainą sudaro žirniai, žieminiai kviečiai, žieminiai rapsai, žieminiai kviečiai. Žieminiai rapsai ir žirniai sudaro po 25 proc. sėjomainos laukų. 2022 m. liepą įsigyta nauja no-till žemdirbystei pritaikyta sėjamoji. No-till planuojama pasėti žieminius kviečius bei žirnius, bei dalį žieminių rapsų. Naujoji sėjamoji turi galimybę išsėjant žemės ūkio augalų sėklas kartus sėkla išberti ir įterpti į dirvą granuliuotas organines trąšas. Rolandas Sabaliauskas išbando kurios granuliuotos organinės trąšos be sunkumų būtų išbertos dėl to pasirinko granuliuotas organines trąšas ne vieno gamintojo, bet kaip jau ir minėjau, kad su naująją sėjamąją pradės sėti rapsus tai dėl organinių granuliuotų trąšų pasirinkimo atsakymą pateiks rudens sezono pabaigoje. Gal, kaip sako Rolandas, išbarstysime jas pakrikai. Dėl to ūkyje yra planuojama panaudoti granuliuotą FERTICAL NPK 4-3-3 (Belgija) organinę trąšą žieminių kviečių ir rapsų tręšimui rudenį prie sėklos. Kalbant toliau su Rolandu, paaiškėja kiek daug svarbių darbų laukia ir kokių žemės dirbimo padargų dar stokojama pradėjus keisti ūkio žemės dirbimo filosofiją, bet labai puiku yra kuomet ūkiai kooperuojasi ir padeda vienas kitam. Paklausus kaip susitvarkysite su šiaudais prieš žieminių rapsų sėją, ūkininkas paaiškina, kad bus panaudotos ražieninės akėčios, kurios išsklaido ir įterpia į dirvą šiaudus, o sėklos guolį puikiai paruoš naujoji sėjamoji į kurios konstrukciją įeina diskiniai šiaudų valytuvai nuo sėjamos eilutės. Kadangi granuliuotos organinės trąšos dar tik žengia pirmuosius žingsnius ūkyje, R. ir S. Sabaliauskų ūkio laukai srutomis tręšiami 7 metus. Dalį srutų išlaisto rudenį prieš žieminių kviečių sėją. Dėl eilę metų naudojamų dirvos derlingumo gerinimo priemonių ūkis yra pilnai pasiruošęs keisti žemės dirbimo strategiją, sumažinti ŠESD emisijas. Diskusijoje su Rolandu Sabaliausku paliečiama ir kita aktuali tema piktžolių atsparumo mąstai Lietuvoje, tačiau šią temą nutarėm aptarti kitame straipsnyje.
Organinės trąšos bei jų tinkamas santykis
Rentabiliausia trąša agrotechnologijoje yra augalinės ir gyvūninės kilmės organinės trąšos bei jų tinkamas santykis, kuriuo galima užkeisti dalį mineralinių trąšų. 2022 m. galioja bendras reglamentas: tręšiant organinėmis trąšomis būtina palikti atstumus nuo vandens telkinių tokius, kurie priklauso nuo vandens telkinio rūšies (pvz. nuo melioracijos griovio 1 m nuo griovio krašto). Sideralinius augalus pasėti ir užauginti nėra komplikuotas procesas. Sudėtingiau yra subalansuoti mineralinių trąšų tręšimą tokiose technologijose kuriose naudojamos organinės trąšos. Kaip žinome 2021-2022 m. ūkininkai sumažino tręšimus kompleksinėmis trąšomis bei azotu. Vieni atliko tai apgalvotai prieš tai įvesdami į tręšimo planą organinės ir gyvūninės kilmės trąšas, kitiems ūkiams trąšų kaina buvo nerentabili ir jie sumažino jų normas, pakeisdami augalų tręšimu per lapus. Intensyviose tręšimo technologijose, pagal 2022 m. formuojamą žieminių kviečių derliaus potencialą laukuose, derlius prognozuojamas didesnis nei vidutinis. Maisto medžiagų iš dirvos išnešimas taip pat bus didesnis jei sėjomainoje nebuvo auginami sideraliniai augalai ar naudotos gyvūninės kilmės organinės trąšos. Vertinant dirvos derlingumą pagal boniteto balą ir gavus didesnį žieminių kviečių derlių nei vidutinis tam laukui būdingas, rekomenduojama antrais metais nemažinti tręšimo mineralinėmis trąšomis, nes vienas ir svarbiausias veiksnys lemiantis būsimą derlių yra subalansuotas tręšimas.
Straipsnį paruošė AB „ Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė Dr. Gabrielė Pšibišauskienė
Iš kairės į dešinę. Šakių raj. ūkininkas Mindaugas Martinaitis, (Nuotr. autorius Rimantas Steponavičius) ir Kelmės raj. ūkininkas Rolandas Sabaliauskas (Nuotr. autorė Dr. Gabrielė Pšibišauskienė)
