Rekordiškai karštas birželis: kaip apsaugoti žiemkenčius?
Nepaisant to, kad šių metų pavasario ir vasaros orai permainingi, fiksuojamas didelis drėgmės deficitas atmosferoje ir dirvožemiuose. Bendras kritulių kiekis nėra mažas, tačiau sausras nulemia ilgas laiko tarpas tarp liūčių ir nevienodas kritulių pasiskirstymas teritorijoje – dauguma žemių (>50%) yra perdžiūvusios, bet kartu dalis jų yra net per šlapios. Tokia situacija gali susidaryti ne tik šalies mastu, bet net ir vieno kaimo ribose. Dabar, kai pajutome ir karštų orų šalies rekordus (+36,70C), ir stichinių liūčių atskirus pliūpsnius, būtina įvertinti savo pasėlius, kad priimtume tinkamus sprendimus dėl tolimesnės jų priežiūros.
Žieminių rapsų pasėlių tankumas ir produktyvumas ženkliai sumažėjo
Šią vasarą jų turime virš 200 tūkstančių hektarų. Reikia pripažinti, kad jų vizualinė būklė yra gera. Įdomu tai, kad dauguma ūkininkų net nepastebėjo, kad žieminių rapsų pasėliai išretėjo, nes vizualiai pokyčių nematyti. Kiekvieno rapsų augalo užimamas plotas per šį laiką padidėjo dėl išsiplėtusių šalutinių ūglių su ankštaromis gausos. Tačiau atlikti ekspediciniai tyrimai rodo, kad iki birželio pradžios didesnės žieminių rapsų pasėlių dalies vidutinis tankumas buvo 0,20—0,28 mln. ha-1 augalų. Po ekstremalių birželio mėnesio karščių ir didelio drėgmės deficito dirvose pasėlių tankumas sumažėjo iš esmės – vidutiniškai nunyko kas ketvirtas rapsų augalas.
Dabar žieminių rapsų pasėlių vidutinis tankumas yra toks: karbonatingų priemolių dirvose 0,18—0,25; rūgštokuose priemoliuose 0,16—0,22, o priesmėliuose 0,14—0,19 mln. ha-1 augalų. Žinoma, faktinis pasėlių tankumo margumas yra daug didesnis, nes jį lemia ir kiti veiksniai. Būtina pažymėti, kad tokio masto pasėlių tankumo vidutinis sumažėjimas tik priartino juos prie optimalių pasėlių tankumo parametrų, nes pavasarį žieminių rapsų pasėliai buvo per tankūs. Tačiau tiksliau prognozuoti būsimo sėklų derlingumo dar negalime, nes nežinome, kiek žieminių rapsų augalai iki jų kūlimo pradžios sugebės išsaugoti dabar augale esančių ankštarų, sėklų ankštarose ir kokios masės bus sėklos.
Šis klausimas yra svarbus kiekvienam rapsų augintojui, nes per pirmąsias dvi birželio savaites sumažėjo ir minėtų augalo produktyvumo elementų reikšmės. Pirmiausia, nunyko dalis silpnesnių ankštarų, po to ankštarų viršūnėse kitų sėklų augimo reikmėms buvo sunaudotos užsimezgusios 3—6 sėklos. Dėl sausros sumažėjus fotosintezės procesui, sulėtėjo sėklų masės didėjimas ir t.t. Po praėjusių trumpalaikių lietų, „aliarminis pavojus“ stipriai sumažėjo, tačiau pasėliams vis dar reikalinga pagalba. Karšti ir sausi orai paveikė jau gerokai „pagyvenusius“ (X-XI organogenezės etapai) rapsų augalus ir juose ne tik sutriko medžiagų apykaitos ciklas, bet ir stipriai sumažėjo šaknų absorbcinė galia. Dėl to augalų ankštaroms reikia skubiai pateikti azoto ir mažą kiekį mikroelementų, siekiant atstatyti fotosintezės procesą jose ir taip aprūpinti sėklas jų augimui būtinais maistiniais junginiais.
Primename augalo produktyvumą apsprendžiančių veiksnių reikšmę būsimiems derlingumo dydžiams: jei ankštarų kiekis augale sumažėja 1 vnt., tai pasėlio derlingumas sumažėja 20 kg ha-1, sumažėjus sėklų kiekiui ankštaroje 1 vnt. – derlius sumažėja 220 kg ha-1, sumažėjus 1000 sėklų masei 1 g – derlius sumažėja net 720 kg ha-1 ir atvirkščiai.
Kaip matote, dabar svarbiausia ankštarose išsaugoti daugiau sėklų ir skatinti jų masės didėjimą. Tai galėtume pasiekti, jei pasėlius per ankštaras dabar patręštume karbamido (40 kg ha-1) + Yelia NPK (3,0 kg ha-1) + Thiomax Oil (1,0 l ha-1) + Microfert (1,0 l ha-1) mišinio tirpalu. Jei biostimuliatorius Microfert tinkamai suveiktų ir ankštarose išliktų aktyvaus chlorofilo, tręšimą per ankštaras galėtume pakartoti. Tik šį kartą nenaudodami mikroelementų. Turime daug duomenų, patvirtinančių tokio tręšimo naudą.
Žieminių kviečių pasėliai praretėjo, bet produktyvumas išliko aukštas
Kaip ir žieminių rapsų, taip ir žieminių kviečių pasėliai per birželio pirmąją pusę pastebimai praretėjo. Nunyko beveik visi antro krūmijimosi ciklo šalutiniai stiebai ir dalis pirmo ciklo šalutinių stiebų, tačiau produktyvaus krūmijimosi koeficientas išliko aukštas – 1,8—2,2. Didžiojoje šalies teritorijos dalyje dabartinis žieminių kviečių pasėlių vidutinis produktyvus tankumas yra įvairus – nuo 4,2 iki 6,4 mln. ha-1 stiebų. Tokio pasėlių tankumo pakanka 6,5—10,0 t ha-1 grūdų prikūlimui. Šią vasarą turbūt svarbiausias pasėlio produktyvumo rodiklis bus 1000 grūdų masės reikšmė, nes tęsiantis sausrai, sunku tikėtis išauginti didesnės nei standartinės masės (45 g) grūdus. Esame paskaičiavę, kad 10000 grūdų masei sumažėjus vienu gramu, derlingumas sumažėtų 175 kg ha-1, o varpoje nunykus vienam grūdui – 200 kg ha-1.
Mes galime ir privalome padėti žieminių javų pasėliams išsaugoti varpoje esančius grūdus (34—38 vnt.) ir tokiu mastu juos pamaitinti, kad jų 1000 vnt. masė pasiektų bent 43—47 gramus. Tuomet net ir retesniuose pasėliuose prikultume iki 8 t ha-1 grūdų. Investuokime į pasėlius apie 80 eurų ha-1, kurių pakaktų trims tręšimams per lapus, ir grąžos gausime apie 135 eurus. Žieminių javų tręšimui per lapus darbinį tirpalą sudarome iš karbamido (20 kg ha-1) + Yelia NPK (5,0 kg ha-1) + Thiomax Oil (3,0 l ha-1) + Microfert (1,0 l ha-1). Po 7-10 dienų tręšimą pakartojame, naudodami karbamido (30 kg ha-1) + Yelia NPK (3,0 kg ha-1) + Thiomax Oil (1,0 l ha-1) + Microfert (0,5 l ha-1). Trečią tręšimą per lapus atliekame praėjus 7—10 dienų po antrojo tręšimo. Tirpalą sudarome naudodami tik karbamidą (40 kg ha-1).
Šiuose tirpaluose yra visi reikalingi makroelementai (azotas, fosforas, kalis, siera, magnis), kad augalas galėtų ir toliau intensyviai sintetinti organinius junginius, kurie nuolatos juda į augančius grūdus, taip ne tik išsaugodami dalį grūdų nuo nunykimo, bet ir didindami jų masę. Svarbu ir tai, kad naudojant šiuos tirpalus, augalai gauna įvairių mikroelementų (boras, geležis, manganas, molibdenas, cinkas, kobaltas, varis). Šie užtikrina, kad augalui netrūktų įvairių fermentų, fitohormonų, kas taip pat suaktyvina augalų fotosintezę, metabolizmo procesus ir skatina augalo produktyvumą, t.y. didesnio grūdų derlingumo formavimą.
Dar didesnį dėmesį skiriame vasarojaus pasėlių priežiūrai, apie tai rašysime sekančiame straipsnyje.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122