Ūkininkavimo įpročiai keičiasi: kokios įtakos tam turi biostimuliatoriai?

Tvaraus ūkininkavimo tikslas – ne tik užtikrinti ilgalaikį žemės ūkio produktyvumą, bet ir tausoti aplinką bei žmogaus, gyvūnijos sveikatą. Šiandien vis daugiau dėmesio skiriama priemonėms, kurios gali padėti pasiekti šį balansą, o viena iš perspektyviausių krypčių – biostimuliatorių taikymas. 

„Tvarumas žemės ūkyje reiškia ne tik aplinkos tausojimą, bet ir ūkininkavimo sistemos ekonominį efektyvumą bei socialinį teisingumą. Tad neužtenka sumažinti sintetinių trąšų ir pesticidų naudojimą. Reikia galvoti plačiau: kaip racionaliau naudoti vandenį, o kartu – užtikrinti ekonominį pelningumą, gerbti darbuotojų teises ir stiprinti vietos bendruomenes“, – vardina „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius. 

Ieško inovatyvių sprendimų prieš klimato kaitą  

Pasak eksperto, tvaresnio ūkininkavimo praktikos gali būti realizuojamos per sėjomainą, dengiamuosius pasėlius, organinių trąšų naudojimą, integruotą kenkėjų kontrolę, taip pat pasitelkiant tiksliąsias technologijas, kurios leidžia didinti ūkio efektyvumą naudojant pažangią techniką. Tam praverčia ir naujos kartos technologijos, pavyzdžiui, biostimuliatoriai.

Anot A. Lukoševičiaus, biostimuliatorius išbandę ūkininkai tvirtina, kad šis sprendimas leido sumažinti cheminių trąšų ir pesticidų naudojimo apimtis. 

„Be to, jie pasižymi įvairiomis pridėtinėmis funkcinėmis savybėmis: vieni produktai skatina augalų augimą ir vystymąsi net sudėtingomis aplinkos sąlygomis, kiti gerina maistinių medžiagų pasisavinimą iš dirvožemio. Kita biostimuliatorių grupė stiprina atsparumą abiotiniam stresui – sausrai, šalčiui, druskingumui ir kt. Jie taip pat padeda atkurti dirvožemio sveikatą, sumažinti įvairių elementų išplovimą ir gali pagerinti derliaus kokybę – spalvą, skonį bei maistinę vertę“, – paaiškina specialistas. 

Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis Povilas Totoraitis pasakoja, kad klimato kaitos pokyčiai verčia ieškoti naujų sprendimų, padedančių apsisaugoti nuo nenuspėjamų orų. Dėl šios priežasties savo ir tėvų ūkiuose išmėgino biostimuliatorius, o pastebėjęs teigiamus pokyčius, šiemet šias priemones pasitelkia drąsiau. 

„Siekdami sumažinti šalnų sukeliamą stresą, dar praėjusių metų rudenį dalyje auginamų žieminių kviečių bei rapsų plotų išbandėme biostimuliatorius – juos purškėme kartu su herbicidais. Šį pavasarį įvertinome, kad augalai peržiemojo sėkmingai, nušalimų nebuvo, todėl dabar šias priemones naudojame praktiškai visame ūkyje“, – teigia ūkininkas. 

Priemones pasirinkti tik įvertinus dirvožemio būklę 

Daugiau nei tris dešimtmečius tame pačiame rajone ūkininkaujantis Stasys Jasulaitis pastebi, kad sparčiai keičiantis klimatui, šiuolaikiniame ūkyje ilgalaikė praktika ne visuomet padeda atremti kylančius iššūkius. Todėl svarbu pasitelkti papildomas priemones, kurios padėtų pasiekti norimą rezultatą.  

„Kaip žmogui gali būti reikalingi papildai, padedantys įsisavinti jo organizmui trūkstamas medžiagas, taip ir augalams reikia mikroelementų. Biostimuliatoriai iš esmės ir atlieka šią funkciją, kartu suteikdami atsparumo abiotiniam stresui ir gerindami pasėlių kokybę“, – sako šiuolaikines technologijas išbandantis ūkininkas. 

Pasak jo, biostimuliatorius nesunku integruoti į jau naudojamas praktikas ir stebėti, kaip keičiasi augalų kokybė bei kiekybė. Svarbiausia – pasirinkti tinkamą produktą pagal konkrečius dirvožemio ir augalų poreikius, taip išlaikant derliaus stabilumą. 

Ne tik papildomas elementas 

Kaip teigia „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovas A. Lukoševičius, ne tik realūs kitų ūkių rezultatai, bet ir kiti veiksmai gali paskatinti ūkininkus dažniau rinktis kokybiškas, tvaresnį ūkininkavimą palaikančias priemones. Tai padaryti gali paskatinti tiek griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai, tiek ir didėjantis visuomenės sąmoningumas. 

„Tikėtina, kad biostimuliatoriai ilgainiui taps ne tik papildomu elementu, bet būtina grandimi, jungiančia produktyvų ir aplinkai draugišką ūkininkavimą. Svarbu pabrėžti, kad šie produktai nepakeičia trąšų ar pesticidų, tačiau padeda juos naudoti racionaliau ir tikslingiau. Biostimuliatoriai atveria galimybę žemės ūkiui išlikti produktyviam ir kartu palaipsniui pereiti prie aplinkai ir dirvožemio sveikatai palankesnių sprendimų“, – sako ekspertas.