Žieminių javų pasėlių priežiūra vasaros pradžioje: svarbiausi darbai
2020 metų rudenį Lietuvoje buvo pasėta virš vieno milijono hektarų žieminių javų. Rudenį vegetacija buvo ilga, orai palankūs. Visų rūšių žieminiai javai suspėjo gausiai išsikrūmyti ir suformavo kokybišką šaknų sistemą, o rudens pabaigoje sėkmingai praėjo užsigrūdinimo žiemai procesą. Taigi prasidedant žiemai žieminių javų (kviečių, miežių, kvietrugių ir rugių) pasėlių būklė buvo labai gera. Tačiau tikriausiai nereikia priminti, kaip praėjusi žiema sutiko žieminių javų pasėlius – ją prisiminsime ilgai.
Sėkmingiausiai peržiemojo žieminiai kviečiai. Blogiau sekėsi žieminiams miežiams ir kvietrugiams. Balandį ir pirmąją gegužės pusę ilgai užsibuvę vėsūs, o kartais ir smarkiomis šalnomis pasižymintys orai pastebimai stabdė visų rūšių žieminių javų augalų pavasarinį pirminį augimą. Nors pavasarį pasėliai anksti buvo patręšti azoto trąšomis, dėl nepakankamo šilumos kiekio augalų augimo ir vystymosi tempai buvo lėti. Žieminių kviečių pasėliuose nunyko tiek rudens periodu, per antrąjį krūmijimosi ciklą, susiformavę šalutiniai ūgliai, tiek ir didesnė dalis pavasarinio krūmijimosi ūglių. Tačiau išliko rudens periodo pirmojo ciklo krūmijimosi šalutiniai ūgliai, sukūrę stiprią šaknų sistemą. Apskaičiavus žiemkenčių pasėlių tankumą gauti duomenys rodo, kad, sprendžiant pagal dirvų faktines savybes, žieminių kviečių ir rugių tankumas – artimas optimalioms reikšmėms. Retesni nei tikėjomės yra žieminių miežių bei kvietrugių pasėliai, bet ne per daug. Padarytą žalą žiemkenčių pasėliams kompensavo vėliau sušilę orai ir gausiai iškritę krituliai. Augalų vegetacijai atsinaujinus, pasėlius gelbėjo ir savalaikė jų priežiūra. Žiemkenčių pasėlių būklė pastebimai pagerėjo orams sušilus ir po pirmųjų tręšimų per lapus aminorūgščių („Microfert“), fosforo („Starmax Mn“, „Wilis NPK“), sieros, magnio, molibdeno („Thiomax Oil“) trąšomis. Trečią gegužės dekadą pagaliau prasidėjo plaukėjimo procesas žieminių miežių ir rugių pasėliuose. Gegužės paskutinę savaitę žieminių kviečių bei kvietrugių pasėliai dar yra tik šeštame-septintame organogenezės vystymosi etape, kuomet būna visiškai suformuoti svarbiausi trys viršutiniai augalų lapai, kurie yra svarbiausi formuojant augalų derliaus potencialą. Šeštasis organogenezės etapas (mikrosporogenezė makrosporogenezė) prasideda pasirodžius vėliavinio lapo viršūnėlei. Šiame vystymosi etape yra vėlesnės rudeninės sėjos pasėliai. Jo metu vyksta visų žiedstiebio tarpubamblių, žiedyno elementų bei paskutiniųjų lapų augimas. Per šį etapą vyksta tiek reikšmingi generatyvinių organų pakitimai, tiek ir intensyviausias visų organų augimas. Taip pat – prasideda augalo gametofito karta. Didėja augalų mitybos svarba – išauga svarbiausių makroelementų ir mikroelementų poreikis, užtikrinantis pilnavertį fotosintezės procesą ir augalo augimą. Per šį etapą žieminiai javai paskutinį kartą antžeminiu būdu tręšiami azoto (apie 30-50 kg ha-1) trąšomis, išberiant trūkstamą jų normą planuojamam derlingumui pasiekti. Primename azoto kiekį skirtingiems žieminių javų augalams, reikalingą 1 tonai grūdų užauginti:
- Žieminiai kviečiai 27 kg;
- Žieminiai kvietrugiai 25 kg;
- Žieminiai rugiai 20 kg,
- Žieminiai miežiai 21 kg.
Septintasis organogenezės etapas (vėliavinio lapo tarpsnis). Per šį etapą tęsiasi vyriško ir moteriško gametofito formavimasis. Tetradų mikrosporos, tapusios atskiromis žiedadulkėmis, dalijasi į vegetatyvinę ir generatyvinę ląsteles. Pastebimai padidėja žiedstiebio tarpubambliai bei žiedyno organai. Sparčiai auga kviečių paskutiniojo – „vėliavinio“ – lapo lapamakštė, turinti ypatingą reikšmę viso augalo fotosintezės produktyvumui. Per šį augimo etapą, siekiant sustiprinti žiedynų vystymąsi varputėse, suintensyvinti fotosintezę, maisto medžiagų įsavinimą ir pagreitinti žiedų fiziologinę brandą, paprastai naudojamos mikroelementų trąšos ir įvairūs biostimuliantai. Šiuo laikotarpiu didelė reikšmė teikiama augalų apsaugai nuo ligų ir kenkėjų plitimo. Visa tai reikia atlikti iki javų išplaukėjimo pradžios, kad laiku susidarytų sąlygos žiedynams, esantiems varpos varputėse, galutinai pasiekti fiziologinę brandą žydėjimui bei apsivaisinimo procesui. Žieminių kviečių, kurie užima daugumą laukų tarp žieminių javų, plaukėjimo procesas (VIII organogenezės etapas) turėtų prasidėti birželio pirmą dekadą, o apsivaisinimo procesas tęsis iki šio mėnesio vidurio. Pasėlių priežiūros darbų kalendorinės datos yra skirtingos, nes skirtinga pasėlių būklė įvairiuose šalies regionuose ir net tame pačiame ūkyje. Dėl to kalendorinio laiko yra daugiau. Žiemkenčių pasėlius svarbu tinkamai patręšti per lapus, apsaugoti nuo žalingiausių ligų bei kenkėjų. Taip pat – rasti būdus išsaugoti augalų fotosintezės produktyvumą net esant per mažam saulėtų valandų skaičiui ir sustiprinti žiedynų varputėse vystymosi kokybę, taip padidinant apsivaisinimo proceso našumą iki 90-95 %. Visiškai išsiskleidus vėliaviniam lapui, pasėlius reikėtų nupurkšti trąšų, fungicidų, insekticidų, augimo reguliatorių bei biologinių preparatų mišinio tirpalais. Pateikiame keletą galimų purškimo variantų kviečių ir kvietrugių pasėliuose:
- „Revytrex“ (1,0 l ha-1) + „Terpal“ (0,5 l ha-1), „Fixa Mg“ (1,0 l ha-1) + „Bratan Foliar“ (2 kg ha-1) + „Thiomax Oil“ (1,0 l ha-1) + „Microfert“ (0,6-1,0 kg ha-1);
- „Priaxor Power Pack“: „Priaxor“ + „Curbatur“ (0,5+0,5 l ha-1) + „Medax Max“ (0,3 l ha-1), „Fixa Mg“ (1,0 l ha-1) + „Actiflow Mn“ (0,4 l ha-1) + „Thiomax Oil“ (1,0 l ha-1) + „Microfert“ (0,6-1,0 kg ha-1).
Pastarieji purškimai apsaugo augalus nuo vėliau plintančių ligų ir kenkėjų, mažina galimą mikroelementų ir azoto deficitą tiek augaluose apskritai, tiek ir varputėse. Be to, gerina žiedų kokybę ir didina būsimo apsivaisinimo laipsnį. Tolimesnis žieminių javų augimas, jų masės kaupimas bei vystymosi proceso tempai birželio mėnesį daugiausia priklausys nuo oro temperatūros kaitos, nes drėgmės atsargų dirvožemyje jau dabar sukaupta bent trims savaitėms. Oro sąlygų prognozės (nors jų patikimumas ir žemas) rodo, kad bent pirmosios birželio pusės orai gali būti 0,50-1,25 0C vėsesni už daugiametį vidurkį. Optimali temperatūra yra 18-20 0C. Kritulių suma bus didesnė, bus mažiau saulėtų ir daugiau debesuotų dienų, o visa tai kels pasėlių išgulimo pavojų (ypač tankesniems ir gausiai azotu tręštiems pasėliams). Primename ypač tankius pasėlius turintiems ūkininkams, kad didesnę išgulimo riziką turinčių pasėlių tręšimai per lapus javų stiebus labiau storina nei ilgina.
Per birželio mėnesį žieminiai kviečiai ir kvietrugiai praeis VIII, IX ir X organogenezės vystymosi etapus. Žieminiai miežiai praeis ir XI vystymosi etapą. Po miglinių žieminių javų apsivaisinimo proceso jų pasėliai eiliniuose ūkiuose dažniausiai dar 1-3 kartus tręšiami per lapus azoto, kalio, sieros ir amino rūgščių tirpalais:
- Karbamidas (20-30 kg ha-1) + „Yelia NPK“ (3-5 kg ha-1) + „Thiomax Oil“ (2 l ha-1) + „Microfert“ (0,6-1,0 l ha-1);
- Karbamidas (20-30 kg ha-1) + „Alcygol K“ (3-5 l ha-1) + „Thiomax Oil“ (2 l ha-1);
Esant poreikiui, į darbinį tirpalą įmaišoma ir insekticidą nuo amarų, lemų ir kitų kenkėjų.
Andrius Lukoševičius, AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Albinas Šiuliauskas, VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas