Agro naujienos

USDA (Jungtinių Valstijų Agrokultūros departamentas) pateikė ataskaitą, kaip keisis svarbiausių agrokultūrų rinka. Rusijos karo veiksmai Ukrainoje „atims“ iš Pasaulio apie 23 mln. tonų kukurūzų. Taip pat dėl prastos sėjos ir nepalankių orų JAV, stipriai sumažins derlių – 16,5 mln. tonų.

Praėjusią savaitę (2022.05.02 – 05.06 laikotarpiu) rugsėjo mėnesio kviečių Matif didėjo, o rugpjūčio mėnesio rapsų Matif kaina mažėjo. Kaina rugsėjo mėnesio kviečių biržoje didėjo iki 397,50 eurų, o rugpjūčio mėnesio rapsų biržoje kaina mažėjo iki 842,00 eurų ribos. Kviečių kaina rugsėjo mėnesio Matif biržoje didėjo +4,61%, kai prieš savaitę siekė 380,00 eurų. Rapsų kaina rugpjūčio mėnesio Matif biržoje per savaitę mažėjo -2,12% iki 842,00 eurų (prieš savaitę buvo 860,25 eurų).

2021 metų rudenį ūkininkai sėkmingai pasėjo didesnius nei įprastai žieminių kviečių plotus. Daugiau pasėjome ir žieminių rapsų. Dėl to žemių, skirtų vasarojaus sėjai liko daug mažiau. Ypač sumažėjo dirvų, skirtų vasariniams kviečiams ir dalinai vasariniams miežiams. Be abejo, turime pasilikę dirvų cukrinių runkelių, pupų, žirnių bei bulvių sodinimui. Sėjai yra palikta dirvų įvairių rūšių vasarojaus sėkliniams pasėliams.

Prasidėjo kovas, skelbiantis kalendorinio pavasario pradžią. Pirmąją kovo savaitę aplankėme atskirus Lietuvos regionus, šių kelionių tikslas buvo susipažinti su augalininkystės verslo faktine padėtimi pavasario pradžioje. Malonu buvo matyti žaliuojančius žiemkenčių pasėlius. Žinoma, žalumą pasėliams suteikia praėjusį rudenį susiformavusių ir išlikusių iki pavasario augalų žali lapai. Mums labai rūpėjo įvertinti pasėlių dirvų faktinę būklę ir sužinoti, kiek dar reikės laukti, kol bus galima su technika išvažiuoti į pasėlius.

Šių metų pavasario pradžioje palankios orų sąlygos, sėkmingai peržiemoję žiemkenčių pasėliai ir gera jų būklė leidžia prognozuoti didesnius nei vidutiniai javų ir rapsų derlius. Kad derlius būtų didesnis, turi būti padidintos ir tręšimo normos. Viskas atrodytų paprasta – nusiperki trąšų ir jas išberi ant žiemkenčių ar būsimų vasarojaus laukų. Taip ir būtų, tačiau mineralinių trąšų kainos išaugo net 1,5–2,5 karto, palyginti su buvusiomis prieš 2–3 metus. Esame apskaičiavę, kad didelės tręšimo normos, tenkinančios intensyvių technologijų reikalavimus, šiuo metu gali būti rizikingesnės, nei tręšimas, taikant nuosaikias tręšimo normas, ypač jei visą būsimą grūdų derlių planuojama parduoti tik po javapjūtės ir jų kaina dar nėra žinoma. Tad ką daryti?

Trąšų kainoms pasiekus neprognozuotas aukštumas, viena iš aktualiausių šių dienų temų tapo, azoto normų mažinimo galimybės. Kiekvienas ūkis planuoja kokiais būdais bus galima sumažinti mineralines azotines trąšas, kurios augalams yra gyvybiškai svarbios. Lietuvos ūkiuose vyrauja nuomonė sumažinti žiemkenčiams azotinių trąšų normas 20-30 proc. (tai būtų net 34-50 kg/ha azoto v.m. jei buvo beriama 170 N v.m.), kai kurie ūkiai norėtų mažinti trąšų normas dar labiau. Tačiau vertėtų nepamiršti ir paskaičiuoti visą konkrečios taikomos technologijos konkrečiame lauke rentabilumą. Šiame straipsnyje rekomenduojamos agrotechnologinės priemonės kurios gali kompensuoti dalį mineralinio azoto, tačiau jos visos turi būti panaudotos tinkamu laiku, kad būtų galima pasiekti maksimalų jų efektyvumą.

Baigėsi spalio mėnuo, prasideda lapkritis ir jau galime pasidžiaugti, kad būtent per spalį suspėjome užbaigti visus 2021 m. žiemkenčių pasėlių priežiūros ir derliaus nuėmimo darbus. Pagaliau baigiami nukasti visi cukriniai runkeliai ir bulvės, taip pat baigiami iškulti kukurūzai grūdams. Tiesa, negalime pasigirti šių rūšių augalų rekordiniais derlingumo dydžiais. Šią vasarą pasikartojantys orų sąlygų kataklizmai – vėsūs orai pavasarį, karšti vasarą ir trys sausros – padarė savo juodą darbą. Neišauginome planuojamų derlių, nors dar birželio viduryje javų ir rapsų pasėlių būklė pranašavo rekordinius derlingumo dydžius.

Visi gerai žinome, kad pagrindiniai aukštų derlingumo dydžių veiksniai yra šie: palankios orų sąlygos, didesnis dirvožemių našumas, aukšta sėklų bei sėjos darbų kokybė ir tikslinė augalų auginimo technologija. Orų sąlygų (drėgmės ir šilumos režimo) koreguoti dar neišmokome, o laistymo sistemos yra per brangios. Tiesa, pastaruosius kelerius metus gelbsti „EkoDrena“ reguliuojamo drenažo įrengimas, kuris leidžia išsaugoti drėgmės kiekį dirvoje, taip gerinant augalų augimo sąlygas šiltuoju metų laiku, kai drėgmės dažniausiai trūksta.

SEB ir Linas Agro kartu jau ne pirmą kartą rengia vebinarus, kuriuose analizuoja ir pristato grūdų rinkos aktualijas, pateikiant naujausius duomenis. Šį kartą video konferencija apie grūdų ir rapsų rinką - ko tikėtis toliau?

Rugsėjo trečiąją dekadą į šalį grįžę saulėti, šilti, o kartais ir su gaivinančiais krituliais orai buvo tikra atgaiva augalijos pasauliui. Beveik pavyko galutinai užbaigti žiemkenčių sėją. Ypač sustiprėjo žieminių rapsų pasėliai. Taip, spalį orai 6–8 laipsniais atvės, tačiau išliks geros sąlygos žiemkenčių tolesnei vegetacijai ir jų pasėlių priežiūros darbams. Spalio svarbą augalininkystei lemia šio laikotarpio oro sąlygos. Dėl klimato kaitos ne tik pailgėjo šiltasis rudens vegetacijos periodas, bet ir apie 2 laipsniais pakilo vidutinė orų temperatūra. Esamos orų prognozės leidžia tikėtis, kad mėnesio viduryje kai kurių rūšių žiemkenčiai pagal išsivystymo laipsnį turėtų pasiekti IV organogenezės etapą, pagal augimo tarpsnius javai turėtų būti krūmijimosi procese, o rapsai – skrotelės (7–8 lapeliai) fazėje. Spalio pabaigoje, pagal daugiamečius duomenis, dažniausiai žiemkenčių augalų aktyvioji vegetacija baigiasi ir prasideda užsigrūdinimo žiemai procesas.

Teigiamas tręšimo poveikis augalams buvo pastebėtas dar neatmenamais laikais, kai pasėliai buvo tręšiami mėšlu, medžių pelenais arba auginami užliejamose pievose, kur buvo gausu įvairių organinių ir mineralinių medžiagų. Nors žemdirbyste užsiimantys žmonės suprato, kad pasėlių tręšimas didina jų derlingumą, tačiau ilgus šimtmečius nežinojo, kodėl taip yra. Ir tik 1840 m. vokiečių mokslininkas Justus Von Liebigas padarė pirmuosius atradimus, kad normaliam augalų augimui yra būtini 10 elementų, iš kurių svarbiausi yra azotas, fosforas ir kalis (NPK). 

Jau šią savaitę - rugsėjo 23–25 d. VDU ŽŪA Kauno rajone, Akademijoje šurmuliuos paroda „Ką pasėsi... 2021“.

Žieminiai kviečiai yra svarbiausi ir daugiausia auginami kultūriniai augalai Lietuvoje. Svarbiausi todėl, kad jų auginimas ūkininkams duoda daugiausia pajamų – apie 1000 eurų ha-1. Arba tai būtų 1,2 karto daugiau nei iš vasarinių kviečių ar kukurūzų, du kartus daugiau nei iš žieminių kvietrugių ar vasarinių miežių, tačiau 2,0–2,5 kartus mažiau nei iš žieminių rapsų ar cukrinių runkelių. Pagrindinis jų pranašumas, palyginti su kitais augalais, bent laikinai, yra neribota jų paklausa pasaulio rinkose. Antai, taip pat daug pajamų gauname pardavę bulves, kai kurių rūšių vaistažoles, prieskonius ar daržo augalus, tačiau mažai turime pirkėjų šių rūšių augalinei produkcijai.