Agro naujienos

„Biologinės įvairovės“ ir „Nuo lauko iki stalo“ strategijose, siūloma iki 2030 m. bent 30 % Europos Sąjungos (ES) teritorijos paversti veiksmingai valdomomis saugomomis teritorijomis, bent 10 % žemės ūkio paskirties žemės priskirti biologinei įvairovei, 50 % sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą, 20 % sumažinti trąšų naudojimą, o 25 % žemės ūkio paskirties žemės skirti ekologiniam ūkininkavimui. ES įprastai skatina šalis nares įgyvendinti paskelbtas priemones, tad jau dabar galima pradėti planuoti, kaip įgyvendinti keliamus reikalavimus ir kartu pasinaudoti suteikiamomis galimybėmis. Viena iš jų – kukurūzų grūdams auginimas žemesnio našumo dirvose.  

Sėjos laikas. Lietuvoje prasidėjo vasarojaus sėja. Balandį sėjami visų rūšių (migliniai ir pupiniai) vasariniai javai, cukriniai runkeliai, vasariniai rapsai, kukurūzai bei įvairios žolės, sodinamos bulvės. Lengvesnėse dirvose vasarojaus sėja prasidėjo dar kovo pabaigoje, kai vidutinė oro temperatūra pakilo iki 8-140C. Ilgalaikės orų prognozės rodo, kad visą balandį dienomis vyraus nuosaikiai šilti (8-15 0C), o naktimis vėsūs orai. Bus ir kritulių, ir šalnų, stipresnės sausros nelaukiama. Teoriškai tokie orai yra tinkamiausi vasarojaus sėjai.

Visame pasaulyje padidėjo dėmesys sveikam gyvenimo būdui ir mitybai, todėl buvo prisimintos ir avižos. Lietuvoje auginamos dviejų porūšių avižos – sėjamosios ir belukštės, tačiau apie pastarąsias informacijos trūksta. Belukščių avižų maistinė vertė yra didesnė nei sėjamųjų, jos gali praturtinti net ir gyventojų, vengiančių glitimo arba cholesterolio, mitybą. Negana to, belukštės avižos kelia mažesnius reikalavimus dirvos našumui, todėl šįkart aptarsime jų agrotechniką ir savybes.

Pirmieji pavasario darbai, be abejo, prasideda žiemkenčių pasėliuose. Ir šį pavasarį kai kuriuose Lietuvos rajonuose, ypač lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, žiemkenčių pasėlių tręšimas prasidės balandžio pradžioje. Sprendžiant pagal dabartines ilgalaikes orų prognozes, žieminių javų ir rapsų augalų pavasarinė vegetacija tikriausiai visiškai atsinaujins baigiantis kovui, t. y. 3–6 dienomis anksčiau nei daugiametė data. Tikrąją žiemkenčių pasėlių būklę galėsime įvertinti tik balandžio pradžioje, tačiau įdomu, kaip jaučiasi žieminių kviečių bei rapsų pasėliai dabar, po ypač šaltų sausio ir vasario orų.

Atsižvelgiant į buvusio laukuose sniego kiekį galime manyti, kad šį pavasarį, bent iki gegužės vidurio, dirvožemiuose didesnio drėgmės deficito nebus. Todėl tikimės, kad vasarinių kviečių pasėliai sudygs greitai, tolygiai ir gausiai, o sėklų lauko daigumas sieks 80 proc. Ir vis dėlto, kai kuriuose laukuose pirmas pasėlių priežiūros darbas bus posėjinis dirvos volavimas, skatinantis gausesnį lauko daigumą. Apie 20 dienų po sėjos, pasėliams pasiekus 2–3 lapelių tarpsnį, rekomenduojama nustatyti pirminį pasėlių tankumą, kurio duomenys padės ūkininkams užbaigti būsimų priežiūros darbų ir jų atlikimo grafiko koregavimą.

Svarbiausias darbas sėklos ruošime sėjai yra jos beicavimas arba, kitaip tariant, sėklinės medžiagos apdorojimas specialiai tam skirtais produktais. Todėl produkto, kurį planuojate panaudoti sėklos beicavimui, pasirinkimas yra ypatingai svarbus.

Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksporto struktūroje kviečių grūdai užima labai svarbią vietą. Jie yra paklausūs pasaulyje ir Lietuvos verslininkams neblogai sekasi atrasti, kuriose rinkose realizuoti mūsų ūkininkų išaugintų kviečių grūdus. Siekiant išplėsti vasarinių kviečių pasėlių plotus ir padidinti derlingumą reikalinga juos sėti aukštesnio našumo dirvose ir pasitelkti išmaniąsias technologijas. Tad pratęskime aptarimą, kaip užtikrinti efektyviausią vasarinių kviečių sėją.

Vasario 26 d. AB „Linas Agro“ ir UAB „Dotnuva Baltic“ organizuoja tarptautinę konferenciją „Ekologinio ūkininkavimo šiandiena ir perspektyvos“. Į konferenciją kviečiame registruotis nuorodoje: https://linas-agro.eu

Vasariniai kviečiai užima svarbų vaidmenį šalies augalininkystėje. Iš pavasarį sėjamų augalų jie apima didžiausią plotą – nuo 150 iki 350 tūkst. ha. Vasariniams kviečiams skiriamas plotas daugiausia priklauso nuo to, kiek jo buvo skirta rudenį pasėtiems žiemkenčiams, taip pat, kaip jiems pavyko peržiemoti. Tad artėjant pavasariui aptarkime, kaip pasiruošti vasarinių kviečių sėjai: nuo tinkamiausios veislės pasirinkimo iki sėklų išsėjimo normų apskaičiavimo.

Siekiantiems padidinti augalininkystės efektyvumą, rekomenduojama auginti sėjamuosius žirnius. Tai daryti skatina ir pernai patvirtinta ES programa, nes žirnių pasėliams naudojama daug mažiau azoto trąšų ir pesticidų. Be to, žirniai yra nepakeičiamas sėjomainos narys, nes mažina ligų ir kenkėjų plitimą, praturtina dirvožemį mikroorganizmais, skatina jų populiaciją ir aktyvumą, dėl to gerokai padidėja visos sėjomainos sistemos ekonominė nauda. Norint pasiekti žirnių pasėlių derlingumą 4–5 t/ha-1 sėklų, būtina įsisąmoninti jų auginimo agrotechnikos ypatumus.

Vasario mėn. užsisakiusiems 20 sėjos vienetų kukurūzų veislių SM POMERANIA arba LIGATO dovanojame 5l mikroelementų Actiflow Zn 680.

Pasaulinėse rinkose didėja pupinių javų sėklų supirkimo kainos, be to, pernai patvirtintos naujos ES programos, skatinančios prisiminti šiuos augalus. Pupinių javų pasėlių išplėtimas itin svarbus visiems ūkiams, siekiantiems padidinti augalininkystės verslo ekonominį efektyvumą ir išsaugoti ar pagerinti dirvožemių savybes, tokiu būdu išsaugant konkurencingumą pasaulinėse rinkose. Vis tik, siekiant, kad pasėlių plotai plėstųsi, reikia didesnio jų derlingumo. Tad šįkart aptarsime, kaip padidinti vidutinį sėjamųjų žirnių derlingumą.

Žiemos metu beveik nevyksta lauko darbai, tad ūkių šeimininkai turi daugiau laisvo laiko. Tai  geras metas prisiminti atskirų kultūrinių augalų biologines savybes ir jų auginimo agrotechnikos ypatumus, atsižvelgiant į naujų ES programų reikalavimus. Šįkart aptarsime, kodėl verta pavasarį daugiau dėmesio skirti pupų sodinimui – pastarųjų plotai šalyje ėmė mažėti, nors pupų auginimas yra naudingas tiek dirvožemiui, tiek ir miglinių javų pasėlių būklei.

Paskutinis penkmetis augalininkystės versle buvo bene derlingiausias per visą Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį. Nepaisant perteklinio kritulių kiekio 2016–2017 metais ir vėliau sekusio drėgmės deficito bei gamtos kataklizmų, šio laikotarpio pasiekimai žemės ūkyje ir augalininkystėje įspūdingi. Vidutinis metinis visų grūdų derlius per dešimtmetį padidėjo beveik dvigubai. Ypač geras produktyvumas augalininkystėje pasiektas šiemet. Todėl norime su jumis aptarti auginimo technologijų pokyčius, kurie padėjo pasiekti šiuos rezultatus.

Didžiausią įtaką sparčiam augalų derlingumo padidėjimui per pastarąjį dešimtmetį padarė auginimo technologijų modernizacija, sėjos darbų ir sėklų kokybės gerėjimas, sparti naujų produktyvių veislių pasiūla, dirvožemių našumo išsaugojimas arba net didėjimas. Tai – duomenys, gauti apsilankius ūkiuose ar telefonu apklausus ūkininkus, kurie atskleidžia ir augančią sėklų kokybės bei veislių svarbą augalininkystėje. Todėl šįkart kviečiame susipažinti su žieminių kviečių veislių ir sertifikuotų sėklų naudojimo aktualijomis ūkiuose.

Kalėdinė prekyba sertifikuotomis žemės ūkio augalų sėklomis.