Biostimuliatoriai: būtinybė ar dar viena mada?
Biostimuliatoriai – viena sparčiausiai besivystančių priemonių žemės ūkio sektoriuje, todėl nenuostabu, kad dėl jų kyla nemažai diskusijų. Vieni ūkininkai jau įsitikino jų nauda, kiti žvelgia skeptiškai, o treti vis dar sveria faktus ir mitus. Tačiau aišku yra viena: biostimuliatoriai abejingų nepalieka.
„Per gerą dešimtmetį biostimuliatorių rinka Europoje išsiplėtė: nuo tokių, kurie padeda susidoroti tiek su įvairių infekcijų sukeliamu biotiniu, tiek su natūralių gamtinių veiksnių nulemtu abiotiniu stresu iki tokių, kurie veikia su herbicidais, neleidžia pažeisti augalo ir panašiai. Pavyzdžiui, vienas iš šiuo metu rinkoje esančių biostimuliatorių savo sudėtyje turi net 200 unikalių augimą skatinančių junginių – to tikrai nebuvo prieš dešimt metų“, – sako „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius.
Didžiausias potencialas – veikiant su kitomis medžiagomis
Lietuvoje atsiradę pirmieji biostimuliatoriai, pasak A. Lukoševičiaus, buvo skirti augalo šaknų stiprinimui ir augimo pradžiai stimuliuoti. Tačiau vis labiau vystantis šiai technologijai ir daugėjant mokslinių tyrimų, atsirado naujų produktų, kurie ne tik padeda augalui įveikti pradinių etapų problemas, bet ir prisideda prie streso, pavyzdžiui, sukelto herbicidų naudojimo ar dėl kitų aplinkos veiksnių, mažinimo.
„Grūdų kokybė tapo ypač svarbiu faktoriumi, kuris turi tiesioginės įtakos tiek ūkininkų pelnui, tiek rinkos konkurencingumui“, – sako specialistas. Jo teigimu, skirtumas tarp pirmos, antros ir „ekstra“ klasės grūdų kaina gali siekti iki 25 Eur už toną. Šiuo atveju biostimuliatoriai padeda pasiekti aukštesnę grūdų kokybę, ypač kai jie naudojami tinkamu laiku. Pavyzdžiui, purškiant pavasarį, augalai gali užauginti daugiau grūdų, o purškiant jau žydinčius augalus – pagerinti jų kokybę.
„Tai reiškia, kad biostimuliatoriai gali tapti „vyšnia ant torto“, kuri padeda pasiekti optimalų grūdų derlių ir kokybę. Jie veikia kaip papildomas veiksnys, leidžiantis augalui įveikti iššūkius ir pagerinti bendrą augimo rezultatą“, – teigia A. Lukoševičius.
Tačiau, kaip pastebi ekspertas, biostimuliatoriai veiksmingi tik tada, kai dirvožemis – tinkamai paruoštas, o ūkyje taikoma integruota žemės ūkio praktika. Tai reiškia, kad augalas turi gauti visas reikiamas trąšas bei apsaugos priemones, kad visų naudojamų priemonių poveikis būtų maksimalus.
Ūkininkai pasitiki realiais pavyzdžiais
Specialisto teigimu, auginantieji žemesnės klasės pasėlius gali laikytis visai kitokios pasėlių stiprinimo strategijos. Anot jo, šie ūkiai linkę orientuotis į vidutinį derlių ir pagal jį vertina, kiek kokių trąšų, biostimuliatorių ir kitų žemės ūkio produktų naudoti.
„Pavyzdžiui, ūkininkas nori viename hektare žemės užauginti vidutiniškai šešias tonas kviečių ir jis įsivertina, kiek azoto, fosforo, kalio, kitų mikroelementų reikės. Tačiau biostimuliatoriams vietos ūkyje atsiranda, jei yra pakankamai žinių apie juos. Moksliniai tyrimai jau seniai yra
įrodę šių produktų naudą ir privalumus. Vis dėlto, šimtaprocentinius įrodymus garantuoja realūs inovatyvūs ūkiai: kartais užtenka žvilgtelėti kaimynui per tvorą, ir tuomet įsitikini naujų žemės ūkio produktų privalumais“, – paaiškina „Linas Agro“ atstovas.
Biostimuliatoriai – kaip vitaminai augalui
Daugiau nei tris dešimtmečius Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis S. Jasulaitis pastebi, kad dirvožemio būklė ir klimato sąlygos kasmet kelia naujų iššūkių. Todėl be papildomų priemonių pasiekti gerą derlių tampa vis sudėtingiau.
Rapsus, kviečius ir cukrinius runkelius auginantis ūkininkas sako, kad biostimuliatoriai jo ūkyje bent 20–30 proc. pagerino derlių. Tačiau, pasak jo, tai nėra panacėja nuo visko ir viskam: reikia atrasti savo augalams ir dirvožemiui tinkamus metodus.
„Pavyzdžiui, biostimuliatoriais žieminius kviečius reikia purkšti tris kartus: pirmą kartą, kad šaknys būtų geros ir augalas būtų tankesnis, antrą – kad būtų daugiau grūdų. Trečias purškimas reikalingas geresnei grūdų kokybei užtikrinti“, – vardina ūkininkas.
Abu kalbinti pašnekovai pritaria, kad biostimuliatoriai yra itin veiksminga priemonė, jei naudojama teisingai. Teigiama, kad ir toliau bus vystomi moksliniai tyrimai, kurie padės atskleisti šių biologinių medžiagų potencialą ir, tikėtina, jos taps vis svarbesniu įrankiu formuojant ateities žemės ūkio praktikas.
