Ekspertai tvirtina: netikėtas pavasario sniegas žalos pasėliams nepridarė, bet reikia ruoštis skubiems ir plačios apimties darbams

Itin permainingi pavasario orai – šiluma, kurią nustelbė netikėtas šaltukas ir sniegas, o jį netrukus pakeisianti kone 20 laipsnių temperatūra, – ūkininkus verčia ne tik stebėtis, bet ir nerimauti dėl pasėlių. Tačiau žemės ūkio ekspertai ramina teigdami, kad šaltis augalams pakenkti neturėjo.

„Trumpam užsibuvę šalčiai nebuvo tokie stiprūs ir intensyvūs, kad kaip nors pažeistų pasėlius. Dalyje Lietuvos, kur anksčiau sušilo, augalų vegetacija buvo sustojusi, ir jie dabar nekantriai laukia ateinančios šilumos bei lietaus. Tai reiškia tik viena: reikia tikėtis augimo spurto, nes didžiojoje šalies dalyje jau buvo atlikti pirmieji tręšimai“, – sako „Linas Agro“ Agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.

Gali tekti stabdyti augimą

Anot jos, šiuo metu laukai jau yra patręšti centrinėje ir Pietų Lietuvoje, taip pat dalyje Žemaitijos – tose vietose, kur ūkininkams pavyko įvažiuoti į laukus. Tačiau rytinėje dalyje – aplink Švenčionis ir Ignaliną – darbų padaryta dar nedaug, nes ten įšalas pasišalina vėliau.

„Rytų, centrinėje Lietuvoje esančiuose kviečių laukuose turime nuo 27 iki 29 augimo tarpsnio, o kitur – 30 tarpsnį. Jei šią savaitę sulauksime itin didelės šilumos, kaip kad ir prognozuojama, kviečiai pasieks 31 augimo tarpsnį, kuomet pasirodys pirmieji bambliai. Tai – ryškus požymis, jog gali prireikti naudoti augimą reguliuojančias priemones, nes pasėliai jau yra gavę pirmąją porciją trąšų“, – teigia G. Pšibišauskienė.

Pasak ekspertės, augimą reguliuojančios priemonės yra svarbios norint pristabdyti pasėlių augimą. Jų nenaudojant, augalo stiebas gali pernelyg ištįsti, o tai didina išguldymo riziką.

„Pirmiausia augalas turėtų išsikrūmyti, pasidaryti tankesnis, tvirtesnis ties pagrindu, ir tik tada stiebtis aukštyn. Jei nereguliuotume pasėlių augimo, jie greičiau užaugtų, greičiau sukrautų žiedynus, bet būtų silpnesni, ne tokie atsparūs oro sąlygoms ir kenkėjams. Todėl stipriau sušilus, vertėtų naudoti augimą reguliuojančias priemones“, – komentuoja agrotechnologijų specialistė.

Pataria naudoti ir kitas priemones

Nors pasėliai jau kelia savo stiebus, jų šaknys dar gali būti ne tokios tvirtos. Be to, norint augalų šaknims suteikti daugiau tvirtumo, patariama pasitelkti specialias priemones.

„Tam, kad kviečiai, rapsai, kiti pasėliai būtų tvirtesni, greičiau augtų jų žalioji masė, jie greičiau atsigautų po žiemos miego, vien lietaus neužtenka – reikia papildomos paskatos. Tam praverčia aminorūgštys, biostimuliatoriai ir kitos priemonės, padedančios šaknims įsitvirtinti ir skatinti augalo atsigavimą po šaltojo laikotarpio“, – paaiškina G. Pšibišauskienė.

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad su didesne šiluma ateis ir kiti rūpesčiai: augalus puolančios ligos ir kenkėjai. Specialistės teigimu, kol dalis šalies ūkių dar tik laukia tinkamo laiko atlikti sėją, kiti jau ruošiasi savo laukus apsaugoti nuo pavojų.

„Pavyzdžiui, centrinėje Lietuvoje turime daug ūkių, kurie jau pasėjo pupas ir žirnius. Jie laukia palankių orų, kad galėtų išvažiuoti į laukus – ne tik pasėti likusį vasarojų, bet ir, kartu su variu, cinku, magniu, kitais mikroelementais išpurkšti augimo reguliatorius, herbicidus ar fungicidus“, – sako ekspertė.

Didžiausi iššūkiai – Rytų Lietuvoje

Tačiau daugiausiai iššūkių laukia Rytų Lietuvoje esančių ūkių. Kaip rodo daugiamečiai stebėjimai, žiema iš šios šalies dalies pasitraukia vėliausiai, dėl ko vėliau į laukus išvažiuoja tenykščiai ūkininkai.

Kaip teigia G. Pšibišauskienė, praėjusią savaitę vyravę šalčiai ir sniegas pavėlino šio krašto darbus žemės ūkyje. Todėl, pasak jos, staigiai plūstelėjusi šiluma vers skubiau atlikti reikalingus veiksmus. Dėl artėjančių šiltesnių orų, jau praėjusį savaitgalį Lietuvos rytinės dalies ūkininkai galėjo tęsti tręšimo darbus.

„Prasidėjusi šiluma skubins ūkininkus atlikti viską vos ne vienu metu: ir išberti trąšas, ir sėti, ir apsaugoti pasėlius nuo ligų (miltligės, pašaknio ligų), reguliuoti jų aukštį, kontroliuoti piktžoles ir dar išpurkšti ant jų mikroelementus, biostimuliatorius bei kitas priemones. Gali prireikti net 5–6 skirtingų preparatų. Tačiau viską reikės daryti itin kruopščiai bei atsakingai, nepakenkiant augalams“, – tikina „Linas Agro“ Agrotechnologijų plėtros vadovė dr. G. Pšibišauskienė.

Ekspertės teigimu, norint per itin ribotą laiką padėti tinkamą pagrindą būsimam šių metų derliui, patartina rinktis švelnesnio poveikio, originalius ir kokybiškus pesticidus, bei kitas apsaugines priemones. „Jei vienu metu laukuose išpurkšime daug preparatų, pasėliams sukelsime didžiulį stresą. Todėl geriau rinktis švelnesnes apsaugines priemones, bet jas naudoti dažniau, leidžiant augalams tinkamai prisitaikyti prie aplinkos.“