Kaip reguliuojama sparčiai auganti biostimuliatorių rinka?
Biostimuliatoriai – viena sparčiausiai augančių žemės ūkio produkcijos rinkų: 2024 m. duomenimis, Europoje jų pardavimai siekė 1,73 mlrd. eurų. Tokio augimo priežasčių – ne viena: ūkininkai ieško tvaresnių praktikų, auga visuomenės sąmoningumas dėl ūkiuose naudojamų priemonių poveikio sveikatai. Tačiau ilgą laiką biostimuliatorių rinka buvo menkai reguliuojama, o šiandien jiems taikomi griežti reikalavimai, kurių laikytis privalo ir gamintojai, ir pardavėjai.
„Vos prieš keletą metų – 2022-aisiais – oficialiai įsigaliojęs Europos Sąjungos (ES) trąšų reglamentas žymi reikšmingą etapą biostimuliatorių standartų reguliavime bendrijos šalyse. Iš esmės, šis reglamentas apibrėžia biostimuliatorius kaip atskirą kategoriją, nepriklausančią trąšoms ar augalų apsaugos priemonėms. Jame nustatomi kriterijai produktų funkcionalumui, saugumui ir poveikiui aplinkai“, – sako „Linas Agro“ Mikroelementų produktų ekspertas Gintaras Vadoklis.
Veiksmingumą grindžia moksliniais tyrimais
Be visų teigiamų savybių augalams ir dirvožemiui, biostimuliatoriai yra sukurti siekiant padėti mažinti cheminių priemonių naudojimą žemės ūkyje, kartu išlaikant ūkininkavimo efektyvumą. Tačiau ilgą laiką jie neturėjo aiškios reguliavimo sistemos ar klasifikacijos: nors dažniausiai yra organinės kilmės, dėl savo savybių būdavo priskiriami trąšoms arba augalų apsaugos produktams.
Pasak G. Vadoklio, šią „pilkąją zoną“ sutvarkė 2022 m. liepą įsigaliojęs ES reglamentas. Juo nustatyti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos biostimuliatoriai apibrėžiami ir kategorizuojami.
„Produkto registracijos metu gamintojai privalo pateikti moksliniais tyrimais pagrįstus duomenis, įrodančius biostimuliatorių poveikį. Jie taip pat turi užtikrinti, kad produktai atitiktų saugos reikalavimus, susijusius su žmonių sveikata ir aplinkos apsauga.
Sertifikuojant gaminį privaloma nurodyti, kaip biostimuliatorių sudedamosios dalys pagerina vieną ar kelias specifines augalo ar rizosferos – šaknų aplinkos – savybes. Tai gali būti maistinių medžiagų įsisavinimo efektyvumas, atsparumas abiotiniam stresui – sausrai ar druskingumui, kokybės požymiai, tokie kaip skonis ar galiojimo trukmė, dirvos būklės gerinimas bei padidėjęs maistinių medžiagų prieinamumas dirvožemyje“, – paaiškina ekspertas.
Prireikė vieningo institucijų darbo
Anot specialisto, siekiant standartizuoti vis aktyviau naudojamų biostimuliatorių rinką, lemiamą vaidmenį suvaidino Europos biostimuliatorių pramonės taryba (EBIC). Kartu su ES politikos formuotojais ir standartizacijos institucijomis, EBIC sukūrė supaprastintus procesus, skirtus biostimuliatorių funkcionalumo patikrinimui ir jų pateikimui į rinką. Tai tapo paskata ir inovacijų plėtrai.
„ES reikalavimai – griežti: produktų gamyboje ribojamas teršalų, sunkiųjų metalų bei patogeninių mikroorganizmų kiekis. Jau trečius metus galiojantis reglamentas numato atitikties vertinimo procedūras, kuriomis siekiama užtikrinti, kad produktai būtų saugūs ir naudojimo, ir šalinimo metu“, – teigia G. Vadoklis.
Kita svarbi institucija – Europos standartizacijos komitetas (CEN) – sukūrė metodus biostimuliatorių mėginių ėmimui ir analizei. Šie standartizuoti procesai užtikrina vienodą reglamentų taikymą visose ES valstybėse narėse ir padeda palaikyti nacionalinius teisinius pagrindus. Bendradarbiaudamos institucijos sukūrė gaires, kurios supaprastina produktų patvirtinimo procesus.
Griežti kriterijai – kokybei užtikrinti
Biostimuliatorių gamintojai, norintys tiekti produkciją ES rinkai, pirmiausia turi būti vertinami per atitikties vertinimo procedūras, kurias atlieka įgaliotos institucijos. Tokių vertinimų metu nustatoma, ar produktai atitinka saugos standartus, ar patvirtinami funkciniai teiginiai ir ar pakuotės atitinka ženklinimo reikalavimus. Produktai, atitinkantys šiuos kriterijus, gauna visuotinai pripažįstamą CE ženklinimą, kuris liudija jų atitiktį ES reglamentams.
„Nustatydamas aiškius kriterijus produktų funkcionalumui ir įdiegdamas griežtas atitikties vertinimo procedūras, reglamentas skatina skaidrumą ir inovacijas pramonėje. Tačiau vien to – nepakanka: norint atliepti savalaikius ūkininkų iššūkius ir atskleisti visą biostimuliatorių potencialą, būtina užtikrinti nuolatinį bendradarbiavimą tarp visų suinteresuotojų šalių: nuo ūkininkų iki gamintojų.
Todėl ateities moksliniai tyrimai turėtų būti sutelkti tiek į metodikų tobulinimą ir produktų veiksmingumo didinimą, tiek ir į biostimuliatorių pritaikymo galimybių plėtrą“, – komentuoja „Linas Agro“ Mikroelementų produktų ekspertas G. Vadoklis.
