Paieškos rezultatai frazei "Thiomax Oil" (71)

Gegužės viduryje padidėjo vidutinis lietingų dienų kiekis ir sumažėjo šalnų pavojus. Nors šie krituliai visiškai nekompensavo nuo balandžio patirtų drėgmės nuostolių, matome vėl ryškiai žaliuojančius žiemkenčių ir vasarojaus pasėlius.

Lietuvoje tręšimas per lapus įprasta agrotechnine priemone tapo prieš 23-25 metus, kai atkūrėme šalies nepriklausomybę. Tuo metu baigėsi duoninių kviečių grūdų importas iš Rusijos, todėl siekėme patys išsiauginti aukštesnės kokybės kviečių grūdus.

Prieš 5-6 metus Lietuvos ūkininkai pradėjo domėtis hibridinių veislių žieminių miežių auginimu. Ir 2014-ųjų liepos viduryje nukūlė pirmąjį derlių – pirmieji trys šių miežių auginimo metai (2013-2015) buvo palankūs.

Permainingais orais pasižymėjęs balandis atnešė ir vasariškus karščius, ir stiprias šalnas, ir nuosekliai mažėjantį drėgmės kiekį. Tačiau pavasario gaivą nustelbė nerimas dėl prasidėjusios sausros žalos gyvajai gamtai, įskaitant miškus ir komercinius pasėlius.

Kovo mėnesį džiaugėmės ankstyvu pavasariu, sėkmingai peržiemojusiais žiemkenčių pasėliais ir jų pirminės priežiūros darbais. Balandžio pradžioje be didesnių nesklandumų prasidėjo ir vasarojaus sėja. Ir tada prasidėjo sausra.

Orų prognozėmis akylai vadovautis nereikėtų, tačiau į galimas jų tendencijas vertėtų atsižvelgti. Sinoptikai pranašauja, kad šių metų balandžio mėnesį orai bus šiek tiek šiltesni, palyginus su paskutinių 10 metų vidurkiu.

Kovo trečią dešimtadienį kai kuriuose laukuose jau matėme dirbančią žemės ūkio techniką. Pirmieji darbai prasidėjo sausesnėse priesmėlių žemėse: vienose iš jų buvo tręšiami žiemkenčių pasėliai, kitose purenamos dirvos vasarojaus sėjai.

Šiemet Lietuvoje prikūlėme apie 25-30 % mažiau grūdų ir rapsų nei 2016 ar 2017 metais, ir to pakako, kad net sumažėtų šių metų trečiojo ketvirčio šalies BVP vertė.

2018 metų augalų vegetacinis periodas išsiskyrė net trimis sausromis. Pirmosios dvi buvo pavasario ir vasaros metu, o trečioji prasidėjo spalio pradžioje ir tęsėsi iki šiol.

Prasidėjus rugsėjo paskutiniam dešimtadieniui, įvyko kardinalūs oro sąlygų pasikeitimai.

Nuo balandžio pradžios Lietuvoje vyrauja šiltesni nei daugiamečiai vidurkiai orai.

Birželio pabaigoje–liepos pradžioje palijo, ir ilgai užtrukusi stipri sausra pagaliau baigėsi.

Daugiamečiais meteorologų duomenimis, liepos mėnuo Lietuvoje būna šilčiausias ir lietingiausias.

Apie šios vasaros sausrą jau rašėme birželio 4 dieną - „Kaip sumažinti sausrų daromą žalą pasėliams?“.

Per pastarąsias dvi savaites išsilaikę karšti ir sausi orai bei sinoptikų prognozės birželio mėnesiui privertė sunerimti visus ūkininkus.