YARA VITA Mantrac Pro

Dirvožemio gerinimas organinės trąšomis. Dirvožemio gerinimas mikroorganizmais bei augalų augimo skatinimas. Intensyvi fotosintezė – gausus derlius.  

Paskutinis penkmetis augalininkystės versle buvo bene derlingiausias per visą Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį. Nepaisant perteklinio kritulių kiekio 2016–2017 metais ir vėliau sekusio drėgmės deficito bei gamtos kataklizmų, šio laikotarpio pasiekimai žemės ūkyje ir augalininkystėje įspūdingi. Vidutinis metinis visų grūdų derlius per dešimtmetį padidėjo beveik dvigubai. Ypač geras produktyvumas augalininkystėje pasiektas šiemet. Todėl norime su jumis aptarti auginimo technologijų pokyčius, kurie padėjo pasiekti šiuos rezultatus.

Praėjusios pora savaičių buvo atgaiva sausrų bei vėsių orų iškankintai augalijai. Žinoma, buvo ir ekstremalių orų sąlygų, tačiau ženklesnės žalos jos nepadarė. Panašius orus sinoptikai prognozuoja ir antrajai birželio pusei. O tai reikštų, kad reikia keisti ir visų lauko augalų pasėlių priežiūros sistemas. Tad aptarkime, kokia yra pasėlių būklė šiuo periodu ir kaip užtikrinti būsimą gausų derlių.

Prasidėjo mėnuo, kurio metu vasarojaus pasėliuose sukuriama apie 40 proc. bendros jų biomasės, gautos per visą vegetacijos periodą. Fotosintezės produktyvumas vasarojaus pasėliuose šį mėnesį labai priklauso ne tik nuo lauko dirvų našumo ar auginimo technologijų intensyvumo, bet ir nuo oro sąlygų. O štai šilumos ir drėgmės, vertinant meteorologų prognozes birželio mėnesiui, augalams tikrai turėtų pakakti. Tad, jei sugebėsime tinkamai ir laiku atlikti pasėlių priežiūros darbus, turėsime gausesnį derlių.

Birželio mėnuo yra bene reikšmingiausias, formuojant žieminių kviečių pasėlių produktyvumą: jo tankumą, grūdų kiekį varpoje ir iš dalies – 1000 grūdų vidutinę masę. Dėl vėsios gegužės šiek tiek sulėtėjo žieminių kviečių vystymasis, tad nuo jūsų kruopštumo priklausys būsimas derlius. Svarbiausi darbai šį mėnesį – aprūpinti augalus reikalingomis maistinėmis medžiagomis, apsaugoti nuo kenkėjų ir žalingiausių ligų.

Pupos – labai vertingas sėjomainos augalas, jeigu tik žinome, kaip tinkamai juo pasirūpinti. Šiuo metu tai padaryti ypač svarbu, nes pupų pasėliuose vyksta tikra kova dėl išlikimo: kiekvienas augalas stengiasi pasisavinti kuo daugiau drėgmės, saulės ir maistinių elementų, o į pasėlius netrukus kėsinsis ir įvairūs kenkėjai. Tad aptarkime, kokius darbus turime atlikti baigiantis pavasariui ir prasidėjus vasarai, siekiant intensyvaus pupų augimo ir geros jų būklės.

Šių metų pavasario gamtinės sąlygos augalams sudėtingos, vyraujančios žemos temperatūros ar net šalnos neleidžia jiems augti ir vystytis. Vandenyje tirpstančios trąšos - tai pirmoji pagalba silpniems augalams. Laistant ar purškiant juos per lapus, užtikrinamas efektyvus augalo maitinimas.

2020 metų pavasaris buvo vienas ankstyviausių šalies istorijoje. Tai atspindėjo ir vasario pabaigoje prasidėjusi žiemkenčių pasėlių pavasarinė vegetacija. Pietinėje Lietuvoje buvo ūkių, kurie jau kovo mėnesį užbaigė sėti vasarinius miglinius javus. Vis tik didesnė ūkininkų dalis buvo atsargesnė ir sėjos kovo mėnesį atsisakė. Kurie buvo teisūs, parodys javapjūtės rezultatai. O šįkart aptarsime dabartinę vasarinių miglinių javų pasėlių būklę ir jų vystymosi prognozes iki gegužės pabaigos.

Lietuvoje augančių žieminių javų pasėlių būklė šių metų gegužės pradžioje yra geresnė, palyginti su pernai metų geguže. Žiemos metu buvo galima stebėti, kaip pamažu vyksta augalų vystymosi procesas, o pavasarį jis smarkiai suintensyvėjo. Pasėlių priežiūros darbai šiuo metu atitinka klasikinius agronominius reikalavimus, o tai, kokius tręšimo bei purškimo darbus reikia atlikti ir kokias priemones tam pasirinkti, priklauso nuo pasėlių rūšies bei būklės.

Vertinant vizualiai – žieminių rapsų pasėlių būklė „gera“. Dabar viskas priklausys nuo mūsų pačių gebėjimų pasėlių priežiūroje, nes prognozuotoss balandžio mėnesio sausros veikiausiai nebus, o lietaus pakaks. Šaltos naktys taip pat baigsis balandžio pirmosiomis dienomis. Sinoptikai prognozuoja normalius orus visam mėnesiui. Be abejo, su trumpalaikiais nukrypimais, kadangi Lietuvoje tai įprastas reiškinys.

Lietuvoje dabar turime net 1,2 mln. hektarų puikios būklės žiemkenčių pasėlių – tokios kokybės dar nesame išgavę. Vasarojaus sėjai sąlygos geros, sėklinių grūdų pakanka ir jų sėja tikrai nevėluos. Kai kurie specialistai jau dabar prognozuoja aukštus žieminių rapsų ir javų būsimus derlingumo dydžius. Tad kokios gali būti abejonės dėl aukšto augalininkystės verslo ekonominio efektyvumo 2020 metais? Pasirodo, abejonių kilti gali.

Šiemet stebime nestandartinę žiemą – be sniego ir su teigiama temperatūra. Pasėliai labai vešlūs, dauguma jų sodriai žalios spalvos. Matant tokią situaciją, ūkininkams kyla daug klausimų, susijusių su žieminių javų ir rapsų pasėlių dabartine būkle.